- sankalbininkas
- sánkalbininkas, -ė smob. (1) Š, NdŽ, RŽ; LL236, Rtr sąmokslininkas, susimokėlis: Vaitas linktelėjo galva ir lyg koks sankalbininkas atsisėdo ant kedės V.Kudir. Prisiartinus prie laivo, atsirado trečiasis sankalbininkas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.